pradi
 

















 
 
 
 
 Lietuvikas koplytstulpis Italijos Bardi miestelyje
 
 

Spalio 13 d. Italijos Bardi miestelyje buvo paventintas naujas lietuvikas koplytstulpis, kur Italijos lietuvi bendruomen, sutartinai su „Famiglia Bargiana“, padovanojo Bardi miesteliui. Koplytstulpis liudija 75 met draugyst, abi tautas siejani j bendro dvasios ganytojo ir biiulio, kardinolo Antonio Samorè dka.

Pirmasis lietuvikas kryius Bardi miestelyje buvo ir pirmasis Italijoje. J lietuvi biiuliui arkivyskupui, vliau kardinolui Antonio Samorè, dedikavo kun. Vincas Minceviius, Italijos lietuvi bendruomens pirmininkas, reikdamas savo tautos susiavjim ir padk. I Bardi kils takingas Banyios hierarchas Antonio Samorè (1905 – 1983) didiavosi tuo, kad banytin diplomatin karjer pradjo Lietuvoje, kur dirbo ir gyveno eerius metus (1932 – 1938). Samorè yra saks, kad j lietuvi gilus tikjimas, darbtumas ir bdo rimtumas avjo ne maiau u Lietuvos istorin vaidmen garantuojant saugum ir laiduojant krikionikas vertybes Europoje. Paskirtas kardinolu Antonio Samorè 1967 metais j aplankiusiai lietuvi delegacijai pasak: „Nuo dabar laikykite mane savo kardinolu.“ Ir jis liko itikimas iki galo savo duotam odiui: pradjo garsinti Lietuv. Viena svarbiausi Bardi gatvi pavadinta „Via Lituania“, ten steigtame jaunimo centre veikia konferencijoms skirta Lietuvos sal „Sala Lituania“, papuota didiule istorine Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts emlapio freska, vaik lopelio darelio pastat puoia lietuvika „Maddonina“. Taip pat kardinolo Antonino Samorè iniciatyva Vatikane, Šv. Petro kriptoje, rengta Lietuvos kankini koplyia, dedikuota Auros Vart Gailestingumo Motinai.

Vincas Minceviius (1915–1984), kunigas, urnalistas, mokytojas, visuomenininkas, politikas, botanikas, alpinistas, kolekcionierius, vertjas, per penkis deimtmeius Lietuv Italijoje garsino gausiomis religinmis, kultrinmis ir visuomeninmis iniciatyvomis.

Pirmasis lietuvikas koplytstulpis, kur Bardi miesteliui idro skulptorius Adolfas Vallazza, buvo paventintas 1962 metais rugsjo 17 dien. Koplytstulpis buvo keturi su puse metr aukio, papuotas atuoniomis medinmis statullmis. Taiau io pirmojo koplytstulpio Bardi miestelyje jau seniai nra. Kad ia kadaise stovjo lietuvikas kryius, liudija jo vietoje jau prie kelet met pastatyta mrin koplytl ir miniatirin lietuviko kryiaus kopija. Todl, anot Popieikosios lietuvi v. Kazimiero kolegijos Romoje rektoriaus kun. Petro Šiurio, minint i Bardi kilusio kardinolo A. Samorè gimimo 100-sias metines, kilo idja atstatyti sunykus koplytstulp, siekiant toliau palaikyti ir puoselti lietuvybs dvasi iame miestelyje.

Naujj koplytstulp sukr skulptorius, tautodailininkas, vairi Lietuvos nacionalini premij laureatas Vytautas Uleviius (g.1934, Traupio mstl., Panevio raj.). Naujasis koplytstulpis (5,5 m aukio) yra visu metru auktesnis u senj, taiau savo ivaizda labai j primenantis: po jo dviem stogais yra atuoni originals droiniai. Po emutiniu stogeliu yra keturios statulos, vaizduojanios Šv. Trejyb – Diev Tv, Sn Jz Krist ir Šventj Dvasi, lydim Šv. Dievo Motinos. Po virutiniu stogeliu irgi yra keturios statulls: Sopulingoji Motina – Bardi miestelio globja, ir v. Jonas Nepomukas – vienas i labiausiai Lietuvoje paplitusi ventj. Šalia – dviej Angel Sarg statulls, kurios simbolizuoja j globojamas lietuvi ir ital tautas. Koplytstulpio stiebas papuotas lietuvika ornamentika bei uolo lapais – tvirtybs simboliu. emutinje stiebo dalyje iraiytas vytis – Lietuvos herbas, Gedimino stulpai ir Šv. Benedikto kryius. Virutin stogel puoia em, Mnulis ir kosmin Saul – Aminojo gyvenimo simbolis.Visas koplytstulpis idrotas i Lietuvoje uaugusio uolo.

Naujajam Bardi koplytstulpiui vieta parinkta paiame miestelio centre.

Koplytstulpio paventinimo ikilms prasidjo v. Miiomis Bardi Šv. Mergels Marijos Sopulingosios banyioje. Šv. Miioms vadovavo ir homilij pasak Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bakis. Drauge Miias koncelebravo vietos parapijos klebonas don Luigi Pini, Popieikosios lietuvi v. Kazimiero kolegijos Romoje rektorius kun. Petras Šiurys, Bardi kaimynini parapij kunigai ir gausus brys Romoje studijuojani lietuvi kunig bei klierik, gyvenani Romoje bei Milane lietuvi ir vietos gyventoj. Šv. Mii metu giedojo specialiai iai progai i Lietuvos atvyks VDU folkloro ansamblis „Linago“. Šv. Mii pradioje vietos parapijos klebonas pasidiaug ir padkojo Lietuvos monms u toki grai iniciatyv. Homilijoje kardinolas Audrys Juozas Bakis sak, kad lietuviams kryius visada buvo svarbus atramos enklas, iandien jis tampa ne tik kanios simboliu, bet ir draugysts tiltu tarp dviej taut – Lietuvos ir Italijos.

Po v. Mii naujj koplytstulp paventino kardinolas Audrys Juozas Bakis. od tar vietos valdios ir bendruomens atstovai, Lietuvos ambasadorius Italijoje Šarnas Adomaviius, Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Algirdas Saudargas, Italijos lietuvi bendruomens pirmininkas Jeronimas Maskelinas, o tautini maum atstovs Bardi miestelio vadovui bei bendruomens pirmininkei teik Lietuvos Respublikos premjero Gedimino Kirkilo pasiraytus padkos ratus. Visi drauge giedojo giesm „Marija, Marija“ bei Lietuvos Respublikos himn.

Po gausi ir sveting piet, kuriuose taip pat buvo degustuodami lietuviki valgiai, VDU folkloro ansamblis visus pakviet koncert. Koncerto metu veik lietuvik liaudik dirbini i medio, lino bei molio mug, kur kiekvienas norintis galjo sigyti jam patinkant ir Lietuv primenant suvenyr.

„Banyios inios“
katalikai.lt

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi